tavopsichologas - 2011.02.07.

Jaučiatės pavargusi, pasiilgote ramybės. Norisi sau pasakyti, kad viskas baigsis gerai ir susitvarkys. Siekiate pajausti, jog esate teisi priimdama sprendimus. Norite garantijos.
Nusivylėte santuoka, santykiu su buvusiu vyru. Matau yra pikta, erzina jo buvimas šalia. Buvote įskaudinta. Yra sunku susitaikyti, jog jis elgiasi taip, - lyg būtų teisus ir priverčia jaustis kalta. Patiriami išgyvenimai neleidžia nusiraminti (kaip elgtis su sūnumi, kad jis teisingai suprastų Jūsų jausmus buvusiam vyrui, kuris yra jo tėtis?). Siekiate, jog Jūsų sūnus būtų apsaugotas. Jau kelintą kartą pastebite, jog jį glumina buvimas šalia tėčio. Vaikas abejoja, jam kyla klausimų, ar jis gali mylėti tėtį, kai jis nebegyvena kartu su mama, mato, jog mama jaučiasi sudirgusi, jai apmaudu, kai tėtis ima trikdyti nusistovėjusi tarpusavio režimą. Nesutinka ir priešinasi (Tai išreikšta netiesiogine forma. Sūnus, kaip suprantu, linkęs santūriai reikšti jausmus. Saugo taip pat savo mamą, kaip ir ji jį), kai tėtis ima aiškinti, ką ir kaip reikia daryti.
Esate apsibrėžusi savo jausmus buvusiam vyrui, yra aišku, jog ketinimo grįžti atgal nėra. Matau norite, kad ir jis tai suprastų. Galima pastebėti, kad Jūsų buvęs vyras, turi paslėptą poreikį būti šalia Jūsų (yra likusi simpatija, užgauta savimeilė, siekis susigrąžinti, nori, kad Jūs gailėtumės jo netekusi, įvertintumėte, jog buvo gerų akimirkų, nori išlaikyti savo statusą, atstatyti Jūsų akyse sumažėjusį vyriškumą), nori stebėti Jūsų gyvenimą, planus, dalyvauti juose, siekia sukurti tam tikrą emocinę priklausomybę (nėra priimtina „kito“ vyro egzistavimas Jūsų gyvenime).
Esate kovotoja, stipri asmenybė. Šiai dienai jaučiatės išderinta. Skausmą išgyvenate savy nesinori aplinkinių vertinimo ir moralizavimo: ką darote gerai, o ką blogai. Matau, jog sulaukiate pamokymų ne tik iš buvusio vyro. Yra artimų žmonių, kurie linkę padėti, tačiau pasirinkta forma, jus grąžina atgal, o ne veda į priekį.
Jaučiate kaltę prieš sūnų, kad teko priimti sprendimą skirtis. Būna, jog suabejojate ar galėsite suteikti jam paramą, kad jis jaustųsi saugus ir pasitikėtų savimi. Pasitaiko, kad aplanko įkyri mintis, „ – o, ką jei mano vyras teisus?“. Sakysiu drąsiai, jei viduje išgyvenate prieštaravimą, kuris atrodo, - norisi rėkti, vadinasi esate teisi Jūs, o ne Jis.
Esate racionalus žmogus, siekiate pamatuoti savo sprendimus. Matau, kad norite vaikui paaiškinti ką pati jaučiate, tik vis pritrūksta žodžių.

Taip, vaiko gyvenime mama ir tėtis yra patys svarbiausi žmonės. Tačiau, visada svarbu atminti, jog vaikas yra taip pat gabus įvertinti, kur yra santykis iš pareigos, o kur – nuoširdus poreikis rodyti rūpestį ir susidomėjimą.
Yra svarbu pastovumas ir laikymasis nustatytų taisyklių, kurios suteikia aiškumo: kada ir koks laikas yra su tėčiu ir su mama.
Būtų sudėtinga šiuo momentu spręsti kokius poreikius išgyvena vaikas tėvų atžvilgiu, Tikslas – suvaldyti tėčio ambicijas dėl mamos. Svarbu atskirti kur yra kontaktas vyras/žmona, o kur tėtis/mama. Aiškiai apsibrėžti ribas, kur galima nurodyti, o kur yra asmeniniai neįtakojami sprendimai. Matau, kad šis paaiškinimas gali erzinti, skambėti teoriškai. Tačiau tikiuosi, jog priimsite teisingai.

Jei pastebėtumėte tėčio pastangas, kurios džiugina vaiką, išgyventumėte priešingus jausmus. Tikslas yra p a b a i g t i išsiaiškinti Jūsų kaip vyro ir moters santykius, tada bus galima apsibrėžti jo kaip tėčio vaidmenį sūnaus gyvenime. Matau, kad vyras bus nusiteikęs reaguoti priešiškai ir nebus linkęs sutikti, jog jo elgesys atstumia sūnų, sudaro distanciją. Jis dar tebėra linkęs kaltinti Jus, nors sudaro priešingą įspūdį bendraudamas su Jumis (stengiasi išlaikyti neutralumą).

Atsakomybė yra abipusė. Jūsų atveju, matau jis yra didesnė, suprantu, tai neguodžia, tačiau matau, kad sugebėsite paaiškinti vyrui, jog jis sūnui savo apsilankymais turi parodyti, jog jam yra malonu matyti, kaip jis gražiai gyvena ir sutaria su savo mama.