|  | |
| | UAB „Tavo Psichologas“
Adresas: Taikos pr. 28 – 1301, Klaipėda
Tel.: 8 615 67376
El. paštas: tavopsichologas@gmail.com
www.tavopsichologas.lt
|
|
KLASĖS ATSTUMTASIS PATS KALTAS?
UAB “Tavo Psichologas”
Psichologė Daiva Banevičiutė
Registracijos tel.: +370 615 67376
Klasės atstumto, nemėgstamo moksleivio jausmai ir elgesys. Bendraamžių priekaištai ir nemalonūs pastebėjimai. Draugų nusigręžimas. Ką reikia daryti, kad moksleivis nebūtų atstumtas bendraklasių?
Moksleiviams, ypač mokykliniais metais (7 – 11 m.) ir paauglystės pradžioje (12 – 14 m.), yra labai svarbios taisyklės, kurios reguliuoja elgesį. Jas bendraklasiai sukuria patys ir jų sutartinai laikosi. Tai nerašytos taisyklės, kurios kiekvienoje klasėje gali skirtis, turėti skirtingą prasmę. Daugelis taisyklių reiškia vaikų nepriklausomybę nuo suaugusiųjų: vaikai, kuriuos tėvai vedžioja už rankos į mokyklą ar prie visų pabučiuoja, arba vadina “mažiuku”, “aukseliu” yra niekinami; dažnai verkiantys vaikai vadinami verksniais ir pan. Moksleiviams tampa labai svarbi draugų nuomonė apie jį.
Kas nulemia “klasės atstumtojo” vaidmenį? Vaiko išvaizda, jo drabužiai, kalba kartais gali būti nepriimtini jo bendraamžiams, ir jis pasijunta atstumtas. Dauguma bendraamžių su juo elgiasi priešiškai. Jo nekviečia į gimtadienius, nepriima kartu žaisti, per pertraukas stumdo, juokiasi iš jo. Vaikas tokį atstūmimą išgyvena labai skausmingai, jam atrodo, kad griūva visas jo pasaulis. Jam dar sunkiau, jeigu jis nesupranta atstūmimo priežasčių arba negali jų pakeisti: akcento, fizinės išvaizdos, drabužių. Kartais vengiama tų vaikų, kurių tėvai, bendraamžių nuomone, yra pernelyg turtingi arba vargšai. Kartais atstumtaisiais automatiškai tampa naujokai, kol neįrodo savo vertės. Taip pat vaikas, kuris nemoka pradžiuginti bendraamžių, pasidalyti turimais daiktais, lengvai bendrauti, nežino, kaip pradėti draugauti, paprastai sunkiai priimamas į buriamas grupes. Jeigu vaikas labai nepopuliarus, o grupės vaikai gana grubūs, tai iš tokio vaiko gali nuolat tyčiotis, net specialiai jį kankinti – bausti, stumdyti, tampyti, mušti, atiminėti priešpiečius ir kt. Atstumtas vaikas lieka visiškai vienas, nes kiti ir nebūdami jam priešiški, bijo su juo bendrauti ir taip pat atsidurti panašioje padėtyje. Kai kurie vaikai, neištvėrę patyčių, mėgina tai prievartai pasipriešinti.
Šioje situacijoje yra ir kita medalio pusė: priekabiauja dažniausiai tie, kurie patys turi problemų namie (prasti tarpusavio santykiai šeimoje) ar mokykloje (mokymosi sunkumai, santykiai su mokytojais), jaučiasi liūdni ar pikti. Todėl jie bijodami, kad kažkas gali prisikabinti prie jų, stengiasi suburti “pasekėjų” grupę ir imasi atakuoti kitą. Visada yra iniciatorius ar jų grupė, kurių dėka klasė suskaidoma į lyderius, jų pasekėjus ir atstumtuosius.
Kokių priemonių galima imtis kovojant su tokiu klasės priskirtu vaidmeniui? Pirmiausia siūloma neužsisklęsti savy, papasakoti apie tai draugui, klasės auklėtojui, artimiesiems. Tuomet priekabiautojams bus sudėtingiau “pulti”, kuomet žinos, kad yra grupė žmonių, kurie “atstumtąjį” palaiko. Pasipasakoti neturėtų bijoti, kadangi prieš jį atliekami veiksmai yra nepriimtini ir, be abejonės, neteisingi. Tai nėra skundimasis, tai yra viena iš savęs apgynimo priemonių.
Nebijoti į priekabes nekreipti dėmesio, tai nėra “bailio” požymis. Arba stengtis nerodyti pykčio, nepasitenkinimo ar priešiškumo, o į provokacijas reaguoti geranoriškai (vaikas pavadintas “storu begemotu”, gali ištiesti skriaudikui ranką ir pasakyti, jog jam “labai malonu susipažinti”). Vengti tų vietų, kuriose galima būti užpultu. Siūloma užsirašinėti viską, visas įvykių detales, kylančius savo jausmus. Tai gelbės pačiam moksleiviui susivokti savyje, kodėl su juo vienaip ar kitaip elgiamasi.
Svarbiausias dalykas, kurį “atstumtasis” turi suprasti yra tas, kad jis neturi laukti kol pasikeis jį supantys aplinkiniai, verčiau mėginti keisti save, savo elgesį, nepasiduodant klaidingiems įtikinėjimams esant vienokiu ar kitokiu. Visada pamąstyti ar tai yra tiesa, ką kalba bendraklasiai.
Klasės auklėtojui siūloma pravesti diskusiją, kiekvienam moksleiviui pasiūlant pasėdėti “atstumtojo kėdėje”. Tuomet “atstumtojo” vaidmuo bus perkeltas į kiekvieną klasės mokinį ir atsiras galimybė tęsti diskusiją analizuojant tokio elgesio priežastis ir pasekmes. Galima atlikti anoniminę moksleivių apklausą, siekiant išsiaiškinti bendraklasių požiūrį į “atstumtąjį” ir kokius gali pateikti pasiūlymus situacijos keitimui.
Atstumtojo moksleivio tėvams siūloma pirmiausia pripažinti vaiko jausmus, išklausyti visą situaciją, nemėginti nuneigti jo patyrimo pertraukiant pokalbį ir sakant, kad viskas praeis, tu tai išsigalvoji ir pan. Išsiaiškinti ką vaikas planuoja toliau pats daryti, kokios pagalbos tikisi iš tėvų. Labai svarbu, kad sūnus ar dukra įvertintų savo galimybes, ką jis pats gali pakeisti. Svarbu, kad būtų jaučiamas artimų žmonių palaikymas.
|
|
| |