Apie mus
Mūsų Misija ir Vizija
Mūsų Profesionalai
Karjera pas Mus
Mūsų Straipsniai spaudoje
2006.12.09.
2006.12.09.


 
 
UAB „Tavo Psichologas“
Adresas: Taikos pr. 28 – 1301, Klaipėda
Tel.: 8 615 67376
El. paštas: tavopsichologas@gmail.com
www.tavopsichologas.lt



 


MOKSLEIVIAI MOKOMI BENDRAUTI SU FIZIŠKAI NEĮGALIAIS ASMENIMIS

UAB “Tavo Psichologas”
Psichologė Daiva Grikšienė
Registracijos tel.: +370 615 67376




Klaipėdos rajono mokyklose vyksta praktinių įgūdžių lavinimo mokymai „Aš esu toks pat kaip ir Tu“. Pagrindinis jų tikslas yra pasidalinant patirtimi ir kartu bendradarbiaujant su mokymų dalyviais išsiaiškinti, kaip mes turime ir galime elgtis su asmenimis, kurie turi fizinę negalią.

Idėja gimė seniai
Praktinių įgūdžių lavinimo mokymus „Aš esu toks pat kaip ir Tu“ vykdo UAB „Tavo Psichologas“, juos finansuoja UAB „Mars Lietuva“. UAB „Tavo Psichologas“ Direktorė, Psichologė Daiva Grikšienė pasakojo, kad mintis organizuoti šiuos mokymus kilo jau seniai: „Keletą kartų buvau prašoma pakomentuoti straipsnius, kuriuose nagrinėjama asmenų su fizine negalia tolerancijos problema. Tada labiau įsigilinau į šią temą, kilo idėja pabandyti padėti žmonėms išmokti bendrauti su fizinę negalią turinčiais asmenimis“. D. Grikšienė teigė, kad subrandinusi šią idėją jos įgyvendinimui ieškojo rėmėjų ir džiaugėsi, kad mokymus sutiko finansuoti UAB „Mars Lietuva“. Šios organizacijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Ramūnas Severinas teigė, jog įmonė šį projektą sutiko finansuoti, nes tai siejasi su kompanijos įgyvendinama politika, mat viena iš šios politikos krypčių – skatinti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitą. „Šį projektą ėmėmės remti, nes jis atitinka mūsų filantropinius tikslus. Džiugu, kad yra tokia įmonė kaip „Tavo Psichologas“, kuri užsiima tokių edukacinių projektų įgyvendinimu. Manau, jauniems žmonėms labai svarbu kalbėti apie tokias problemas, be to, tai padeda mažinti socialinę atskirtį visuomenėje“, - sakė R. Severinas.

Numatyta 10 mokymų
Iš viso numatyta 10 praktinių įgūdžių lavinimo mokymų. Jie jau vyko Judrėnų, Dituvos pagrindinėse mokyklose, Endriejavo vidurinėje mokykloje, Veiviržėnų gimnazijoje. Pusantros valandos trukmės mokymai dar numatyti Agluonėnų, Dovilų, Lapių pagrindinėse mokyklose, Gargždų „Minijos“ vidurinėje mokykloje. Psichologė Daiva Grikšienė teigė, kad buvo pasirinktos tos mokyklos, kurioms teko susidurti bendravimo su neįgaliais asmenimis problema: „Rinkdamasi mokyklas, kuriose vesiu praktinius mokymus, atsižvelgiau į: ar toje mokykloje mokosi, dirba fizinę negalią turintys moksleiviai, mokytojai; ar tokių žmonių gyvena miestelyje“. Pašnekovė sakė, kad šie mokymai skirti 7-10 klasių moksleiviams. Per pusantros valandos trunkantį užsiėmimą psichologė moksleiviams suteikia teorinių žinių bei organizuoja įvairias praktines užduotis. Iš viso 40 procentų mokymų laiko skiriama teorijai, o 60 praktikai. D. Grikšienė sakė, kad teorinėje mokymų dalyje gilinamasi į: istorinį aspektą; nagrinėjamos fizinės negalės formos, trukmė, priežastys. Kodėl atsitiko taip, kad fizinę negalią turintys žmonės buvo ignoruojami, pateikiami statistiniai duomenys, kiek tokių žmonių yra Lietuvoje ir kaip tai atsitinka. Taip pat moksleiviams pasakojama apie etapus, kuriuos išgyvena žmogus sužinojęs, kad nebegalės vaikščioti.

Labiausiai patinka praktinės užduotys
Mokymų metu pateikiami ir realių istorijų pavyzdžiai. „Moksleiviams pasakoju keturių žmonių istorijas. Kalbu apie merginą, kuri po autoįvykio laikinai nebegalėjo vaikščioti, pasakoju apie moterį, kuriai, tam, kad išgyventų, teko amputuoti koją, apie cerebriniu paralyžiumi sergantį vaikiną, kuris galėjo vaikščioti iki penktos klasės, o po to jam teko atsisėsti į invalido vežimėlį, apie negalinčią vaikščioti mergaitę, kuriai nusileisti iš ketvirto aukšto, kuriame gyvena, ir į jį pakilti padeda draugai“, - apie gyvenimiškas istorijas pasakojo pašnekovė.
Anot psichologės, šie realūs faktai pagilina moksleivių supratimą, tačiau labiausiai mokymų dalyviams patinka praktinės užduotys. Jas atliekant sudaroma galimybė įsijausti į neįgalaus žmogaus situaciją. „Pavyzdžiui, vienos užduoties metu ant moksleivio nugaros yra užklijuojamas tam tikras užrašas, o kitas turi elgtis taip, kaip užrašyta tame lapelyje. Ši užduotis padeda suprasti, kaip jaučiasi asmuo, kai į jį žiūri su išankstiniu nusistatymu, kai žmonės jam lipdo įvairias etiketes ir pagal jas bendrauja“, - sakė D. Grikšienė.


Gailesčio neįgaliesiems nereikia
Kiekvienas mokymų dalyvis gauna ir padalomąją medžiagą, kurioje susisteminta visa mokymų metu pateikta informacija. Baigiamojoje mokymų dalyje pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip bendrauti su asmeniu, kuris serga cerebriniu paralyžiumi bei su asmeniu, kuris sėdi invalido vežimėlyje. Į šiuos patarimus yra įtraukti ir neįgaliųjų asmenų asociacijos credo – t. y. pačių neįgaliųjų pasiūlymai, kaip jie norėtų, kad žmonės su jais bendrautų.
Psichologė sakė, kad mokymų pradžioje išsiaiškinus moksleivių poziciją neįgalių asmenų atžvilgiu paaiškėja, kad dauguma šiems asmenims jaučia gailestį, kiti nežino, kaip su jais bendrauti. Jos teigimu, mokymų pabaigoje dalyvių požiūris pastebimai kinta: „Akcentuoju, kad žmogus, kuris išgyvena fizinę negalią jau yra susitaikęs su tuo ir išmokęs savęs nebesigailėti, tad gailesčio iš kitų jam taip pat nereikia. Dažniausiai prieiname prie išvados, kad mums patiems kyla daugiau problemų bendraujant su neįgaliaisiais nei jiems su mumis. Taigi, pagrindinis skirtumas tarp manęs ir jo yra tas, kad tu gali vaikščioti, jis - ne. Tai riboja galimybes, bet ne bendravimą. Visa kita yra sąlyginai tas pats. Omenyje turiu: pomėgius, norą turėti draugų, būti suprastam, nelikti atstumtam, siekius išreikšti save ir pan.“

Jaučia susidomėjimą
D. Grikšienė sakė, kad jaučia mokymų dalyvių susidomėjimą. „Kai po mokymų paklausiu, ar dalyviai norėtų dar kartą dalyvauti tokiuose mokymuose, atsakymas visada būna teigiamas. Smagu matyti auditorijos susidomėjimą, norą dalyvauti praktinėse užduotyse“, - džiaugėsi pašnekovė.
Ji pasakojo, kad po mokymų moksleivių prašoma užpildyti anketą, kurioje reikia įvertinti, ar mokymai buvo jam naudingi, ar tema atitiko jo lūkesčius, ar ji buvo išdėstyta aiškiai, kokią naudą jam suteikė mokymai, ar dar norėtų panašiuose dalyvauti. Pašnekovė teigė, kad iš gautų anketų jau pastebėjo, kad dauguma dalyvių šiuos mokymus vertina kaip naudingus: „Dalis moksleivių teigia, kad daugiau sužinojo apie neįgalius asmenis, kai kurie tikina supratę, kaip iš tikrųjų galima su jais elgtis, kiti pagilino savo žinias ir patirtį“.
Psichologė sakė tikinti, kad šis projektas bus tęstinis.






Apie musPaslaugosIniciatyvosProjektaiKontaktai